Šiandien atrodo, kad patyčių problema seniai nagrinėjama: apie tai rašo spauda, kalbama per radiją, televiziją, diskutuojama šeimose, mokyklos vykdo patyčių prevencijos programas, ši tema yra politikų dėmesio ir susirūpinimo objektas, vaikų ir jaunimo bei smurto prevencijos srityje dirbančios organizacijos įsitraukusios patyčių klausimą į savo veiklų planus. Tačiau į viešumą ši problema iškilo palyginti neseniai ir matoma bei aktuali ji tapo ne savaime. Tai sutelktų pastangų ir ne vienerius metus trukusio kryptingo darbo rezultatas.
\\ Skaityti daugiauMažiau nei prieš dešimtmetį vaiko priežiūra buvo laikoma išimtinai moters funkcija, o vyras buvo suvokiamas kaip šeimos maitintojas. Šiandien vyrai noriau ima tėvystės atostogų ir dalijasi namų ruošos darbais su moterimi, o eiti tėvystės atostogų net tapo madinga. Tam, kad nusistovėję įpročiai ir visuomenės nuostatos keistųsi, reikėjo daug laiko ir tikslingų pastangų, rengiant ir įgyvendinant viešosios nuomonės formavimo strategiją ir dirbant su sprendimų priėmėjais.
\\ Skaityti daugiau
Dar visai neseniai Lietuvoje smurtas šeimoje buvo laikomas privačiu šeimos reikalu. Į tokius iškvietimus atvykę pareigūnai siūlydavo partneriams susitaikyti ir beveik neturėjo priemonių realiai apsaugoti šeimos narių nuo smurto. 2011 m. priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, valstybė įsipareigojo užtikrinti smurtą patyrusio asmens saugumą. Kad būtų priimtas šis įstatymas, moterų ir žmogaus teisių srityje veikiančios organizacijos siekė 11 metų.
\\ Skaityti daugiauDaugiau nei 300 neįgalių vaikų Vilniuje savivaldybės biudžeto lėšomis yra vežami į ugdymo įstaigas ir atgal namo specialiai pritaikytu mikroautobusu. Tai didelė pagalba jų tėvams ir globėjams, kuriems dažnai fiziškai sudėtinga patiems tuo pasirūpinti. Šią pavėžėjimo paslaugą teikiančiai organizacijai „Vilties akimirka“ prireikė kelerių metų, kad įtikintų savivaldybės darbuotojus sukurti mechanizmą paslaugai finansuoti.
\\ Skaityti daugiau
Nepaisant Europos žmogaus teisių teismo (EŽŽT) 2007 m. įpareigojimų Lietuvai, translyčiai asmenys Lietuvoje iki šiol neturi galimybės atlikti chirurginės lyties keitimo operacijos, o tai reiškia – pasikeisti lyties asmens tapatybės dokumentuose. Remdamasi EŽŽT sprendimu, Lietuvos gėjų lyga ėmėsi sistemingų advokacijos žingsnių, naudodamasi tarptautinio poveikio Lietuvai mechanizmais, kad teisiškai būtų įtvirtinta galimybė translyčiams asmenims įgyvendinti teisę į savo lytinę tapatybę.
\\ Skaityti daugiau
Šiandien atrodo, kad patyčių problema seniai nagrinėjama: apie tai rašo spauda, kalbama per radiją, televiziją, diskutuojama šeimose, mokyklos vykdo patyčių prevencijos programas, ši tema yra politikų dėmesio ir susirūpinimo objektas, vaikų ir jaunimo bei smurto prevencijos srityje dirbančios organizacijos įsitraukusios patyčių klausimą į savo veiklų planus. Tačiau į viešumą ši problema iškilo palyginti neseniai ir matoma bei aktuali ji tapo ne savaime. Tai sutelktų pastangų ir ne vienerius metus trukusio kryptingo darbo rezultatas.
\\ Skaityti daugiau
Mažiau nei prieš dešimtmetį vaiko priežiūra buvo laikoma išimtinai moters funkcija, o vyras buvo suvokiamas kaip šeimos maitintojas. Šiandien vyrai noriau ima tėvystės atostogų ir dalijasi namų ruošos darbais su moterimi, o eiti tėvystės atostogų net tapo madinga. Tam, kad nusistovėję įpročiai ir visuomenės nuostatos keistųsi, reikėjo daug laiko ir tikslingų pastangų, rengiant ir įgyvendinant viešosios nuomonės formavimo strategiją ir dirbant su sprendimų priėmėjais.
\\ Skaityti daugiau
Dar visai neseniai Lietuvoje smurtas šeimoje buvo laikomas privačiu šeimos reikalu. Į tokius iškvietimus atvykę pareigūnai siūlydavo partneriams susitaikyti ir beveik neturėjo priemonių realiai apsaugoti šeimos narių nuo smurto. 2011 m. priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, valstybė įsipareigojo užtikrinti smurtą patyrusio asmens saugumą. Kad būtų priimtas šis įstatymas, moterų ir žmogaus teisių srityje veikiančios organizacijos siekė 11 metų.
\\ Skaityti daugiau
Daugiau nei 300 neįgalių vaikų Vilniuje savivaldybės biudžeto lėšomis yra vežami į ugdymo įstaigas ir atgal namo specialiai pritaikytu mikroautobusu. Tai didelė pagalba jų tėvams ir globėjams, kuriems dažnai fiziškai sudėtinga patiems tuo pasirūpinti. Šią pavėžėjimo paslaugą teikiančiai organizacijai „Vilties akimirka“ prireikė kelerių metų, kad įtikintų savivaldybės darbuotojus sukurti mechanizmą paslaugai finansuoti.
\\ Skaityti daugiau
Nepaisant Europos žmogaus teisių teismo (EŽŽT) 2007 m. įpareigojimų Lietuvai, translyčiai asmenys Lietuvoje iki šiol neturi galimybės atlikti chirurginės lyties keitimo operacijos, o tai reiškia – pasikeisti lyties asmens tapatybės dokumentuose. Remdamasi EŽŽT sprendimu, Lietuvos gėjų lyga ėmėsi sistemingų advokacijos žingsnių, naudodamasi tarptautinio poveikio Lietuvai mechanizmais, kad teisiškai būtų įtvirtinta galimybė translyčiams asmenims įgyvendinti teisę į savo lytinę tapatybę.
\\ Skaityti daugiau
