Eiti tėvystės atostogų tapo madinga

Dalis vyrų, pasinaudojusių vaiko priežiūros atostogų teise Lietuvoje 2004 m. – 1,2 proc.

2009 m. – 6,8 proc. Tai yra 5 kartus daugiau, nei kampanijos vykdymo pradžioje.

Svarbu, kad siekiami rezultatai būtų išmatuojami.

Lietuvos visuomenėje vaiko priežiūra tradiciškai laikoma moterų atsakomybe, o vyro vaidmuo apibrėžiamas kaip šeimos maitintojo, turinčio atsakomybę aprūpinti šeimą ir nebūtinai dalyvauti su vaikų priežiūra susijusioje veikloje. LR įstatymai leidžia tėvystės atostogas imti, kol vaikui sueis dveji metai. Dažniausiai – 99,7 proc. – tėvystės atostogas ima moterys. Tai reiškia, kad jos gali iškristi iš darbo rinkos trims, o gimus antram vaikui, ir penkeriems ar šešeriems metams. Jos tampa nepatrauklia darbo jėga darbdaviams, todėl patiria diskriminaciją priimant į darbą. Taip pat reprodukcinio amžiaus moterims sunkiau kilti karjeros laiptais (vaikams sergant tradiciškai juos slaugo mamos, išlieka tikimybė susilaukti vaiko ir laikinai iškristi iš darbo rinkos), neskatina darbdavių investuoti į moteris, siunčiant jas į kvalifikacijos kėlimo kursus, stažuotes, taip pat siūlyti aukštesnes pareigas. Tokia situacija prisideda prie to, kad vyrai mažai bendrauja su vaiku, neužmezga visaverčio ryšio su juo, moteriai per sunku prisiimti visą naštą, dėl to atsiranda psichologinių problemų, kyla nesutarimų šeimoje.

Gerai žinomi ir išanalizuoti esami teisiniai ir praktiniai mechanizmai, susiję su problema: šiuo atveju – įsitvirtinę tradiciniais lyčių vaidmenys.

Vyrai neina tėvystės atostogų dėl įvairių priežasčių: darbdaviai nėra suinteresuoti leisti vyrų tėvystės atostogų, nes taip kuriam laikui prarandamas darbuotojas, taip pat Lietuvoje egzistuojanti įstatyminė bazė neskatina vyrų imti tėvystės atostogų. Skandinavijos šalių patirtis rodo, kad geriausi rodikliai pasiekiami, įvedus atostogų kvotas tėvui ir motinai. Prie esamos situacijos prisideda ir stereotipinis lyčių vaidmenų žiniasklaidoje vaizdavimas – vyro, kaip „šeimos maitintojo“, arba vyro „macho“ įvaizdžiai. Visuomenės nuostatos taip pat remiasi stereotipais, kad vaikų priežiūra yra moterų darbas. Sprendimų priėmėjai vadovaujasi stereotipais, todėl negali priimti pažangių įstatymų.

Problemos priežasčių išmanymas leidžia sėkmingai suplanuoti tolesnes veiklas.
Advokacijai ir problemos sprendimui pasitelktas užsienio šalių modelis, siekiant griauti lyčių vaidmenų stereotipus.

2004 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su „Lygių galimybių plėtros centru“ ėmė vykdyti viešą advokacijos kampaniją „Tėvystė veža“. Kampanija vyko 4 metus – iki 2008 metų. Kampanija buvo siekta keisti stereotipus apie lyčių vaidmenis ir darbą, skatinti vyrus aktyviau dalyvauti šeimos gyvenime ir naudotis galimybe išeiti vaiko priežiūros atostogų.

Patrauklus ir įtaigus pavadinimas padėjo sujungti visas viešinimo dalis į vientisą viešą kampaniją.
4 m. – tai laikas, kuris buvo būtinas sudaryti prielaidas veiksmingai ir matomai kampanijai. Trumpalaikės kampanijos retai yra veiksmingos.

Pagrindiniai uždaviniai:

  • Padrąsinti vyrus imti tėvystės atostogas.
  • Skatinti vyrus aktyviai dalyvauti auginant, prižiūrint, auklėjant vaikus.
  • Propaguoti šiuolaikišką vyro be smurto ir agresijos įvaizdį.
  • Keisti stereotipinį požiūrį į moterų ir vyrų vaidmenį šeimoje bei visuomenėje.
  • Skatinti vyrus derinti profesines ir šeimos pareigas, aktyviau dalyvauti šeimos gyvenime.
  • Skatinti darbdavius diegti novatoriškas darbo organizavimo formas, padedančias darbuotojams sėkmingiau derinti profesines ir šeimos pareigas, ir imtis naujų iniciatyvų kuriant produktyvesnę darbo atmosferą.
  • Ištirti, kokie kultūriniai, instituciniai ir ideologiniai faktoriai trukdo vyrams derinti pareigas darbe ir šeimoje, pastarajai skiriant daugiau laiko.
  • Skatinti diskusijas visuomenėje apie vyrų vaidmenį siekiant lyčių lygybės, atkreipiant dėmesį į tai, kad šeimos ir karjeros suderinamumo problema tiek pat aktuali vyrams, kaip ir moterims.

Kampanijos uždaviniai apėmė tris svarbiausius dėmenis: įstatymo keitimą, įrodymų ir faktų advokacijai surinkimą bei viešą komunikaciją.

Vykdant kampaniją, buvo atliktas kokybinis ir kiekybinis įvairių faktorių, trukdančių efektyviau derinti karjerą ir šeimą, tyrimas. Remiantis tyrimo rezultatais, buvo suplanuotos ir įgyvendintos kitos advokacijos veiklos, nukreiptos į skirtingas tikslines grupes: informacinė kampanija žiniasklaidoje (TV, radijuje, spaudoje, viešojoje erdvėje); socialinė reklama; išsamios rekomendacijos valstybei ir darbdaviams, kokių priemonių reikia imtis, siekiant užtikrinti galimybę darbuotojams (ypač vyrams) derinti karjerą ir šeimą; seminarai darbdaviams, politikams, profesinėms sąjungoms darbo ir šeimos suderinamumo bei lyties stereotipų klausimais; informaciniai ir moksliniai leidiniai; tarptautinė konferencija; kampanijos tinklalapis.

Tyrimai padeda suvokti tikrąsias problemos priežastis, nurodo tolesnes veiklų kryptis, padeda išskirti aktualias advokacijos  tikslines grupes.
Keičiant viešąją nuomonę svarbu kuo plačiau pasiekti tikslines grupes.

Tikslinės grupės:

  • Tėčiai, mamos ir būsimi tėvai – jie gali ir nori keisti nusistovėjusius stereotipus ir pergalvoti savo šeimos strategijas dėl tėvystės atostogų.
  • Sprendimų priėmėjai, politikai – jie turi galią keisti įstatyminę bazę.
  • Darbdaviai – buvo poreikis keisti jų neigiamas nuostatas į vyrus, einančius tėvystės atostogų.
  • Žiniasklaidos atstovai – jie turi galią formuoti viešąją nuomonę.
  • Profesinės sąjungos – jos turi galią daryti įtaką pakeitimams kolektyvinėse sutartyse dėl tėvystėsatostogų.
  • Gydytojai ginekologai, ligoninių personalas – jie gali skleisti informaciją tiesiogiai tėvams.

Tikslinių grupių išskyrimas rengiant socialinę kampaniją – svarbus faktorius, siekiant pateikti informaciją kiekvienai grupei jai suprantama kalba.

Advokacijos kampanijos sėkmei buvo labai svarbu rasti tėvystės atostogų išėjusių tėvų, kurie sutiktų viešai kalbėti. Kampanijos rengėjams tai tapo rimtu iššūkiu. Tuo metu visoje Lietuvoje pavyko suskaičiuoti 16 tokių tėvų, tačiau dauguma jų viešai dalytis savo patirtimi atsisakė. Pavyko įtikinti 3 tėvus. Šių 3 tėvų asmeninės istorijos tapo advokacijos kampanijos pagrindu: jos buvo pristatomos žiniasklaidai, žurnalistai ėmė interviu iš šių tėvų, rengė straipsnius, kampanijoje dalyvaujantys tėvai dalyvavo radijo, televizijos laidose. Su jais (ir jų vaikais) buvo surengta fotosesija, kurios metu padarytos nuotraukos vėliau buvo naudojamos rengiant parodą, lauko reklamą, knygą. Per asmeninę kampanijoje dalyvaujančių tėvų patirtį, jų istorijas buvo siekiama parodyti, kad būti tėčiu yra „smagu / kieta“. Kampanijos rengėjams buvo svarbu įtvirtinti ir išpopuliarinti tėvo vaidmenį prižiūrint vaiką. Tėvo dienos proga buvo surengtas nemokamas koncertas vienoje iš Vilniaus aikščių, tokiu būdu prie kampanijos įgyvendinimo pritraukiant žinomus muzikantus. Tėvo dienos minėjimas tapo svarbus ir prasmingas tiek pat, kaip ir Motinos dienos minėjimas.

Asmeninės istorijos, kuriomis rėmėsi socialinė kampanija, lėmė asmeniškumą ir patrauklumą viešojoje erdvėje.

Įgyvendinant kampaniją, ilgainiui pastebėtas „domino efektas“ – tėvystės tema tapo tokia populiari, kad net be kampanijos rengėjų pastangų ir veiksmų, žinomi žmonės pradėjo eiti tėvystės atostogų, apie tai viešai kalbėti, didžiuotis tuo, žiniasklaida rengė pranešimus tėvystės tema, toliau tvirtindama visuomenėje pozityvų vyro-tėčio šeimoje vaidmenį.

Stipri socialinė kampanija sudomino žiniasklaidą ir įvedė naujus socialinius lyčių modelius į viešąjį diskursą.

Pasiekimai:

  • Pradėtas ir išplėtotas diskursas apie tėvystę.
  • Lyčių vaidmenų tema tapo akademinės bendruomenės, mokslo studijų objektu.
  • Pasikeitė dalies šeimos narių, darbdavių, politikų, socialinių partnerių požiūris į vyrus, einančius vaiko priežiūros atostogų.
  • Išaugo naujas vyriško vaidmens įvaizdis visuomenėje.
  • Eiti tėvystės atostogų tapo „madinga“
  • Kai kuriose aukštosiose mokyklose atsirado vaikų priežiūros centrai, kur vaikai po pamokų gali ateiti ir būti, ruošti pamokos
  • Priimtas „Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo“ suteikiantis mokamas vieno mėnesio tėvystės atostogas