„Aš negaliu eiti į tam tikrus tualetus, persirengimo kambarius, negaliu tiesiog parodyti kažkam savo ID, parduotuvėje ir t. t., nepapuolęs į keblią situaciją. Tai yra labai sunku, ir manau, kad taip neturėtų būti“, – Oskaras, 18 metų translytis vyras.

Pralaužti ledai užtikrinant translyčių asmenų žmogaus teises

Šiandien Lietuvos teisės aktuose nėra įtvirtintos galimybės translyčiams asmenims pasikeisti asmens tapatybės dokumentus: tam privaloma atlikti chirurginę operaciją. Tai reiškia, kad, jeigu asmuo nori pasikeisti lytį asmens tapatybės dokumentuose, pirmiausia jis turi atlikti chirurginę lyties keitimo operaciją. Tačiau ne visi translyčiai asmenys nori ir / ar gali medicininiu būdu keisti savo lytį (yra ir kitų būdų norimai lytinei tapatybei išreikšti, pavyzdžiui, hormonų terapija). Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad šiuo metu Lietuvoje nėra galimybės gauti su lyties keitimu susijusių medicinos paslaugų.

Lietuva šiuo metu yra vienintelė Europos Sąjungos (ES) valstybė, kurioje nėra teikiamos ne tik su medicininiu lyties keitimu susijusios sveikatos priežiūros paslaugos, bet nėra ir de jure ar de facto procedūros, kuria pasinaudoję translyčiai asmenys galėtų realizuoti savo teisę į teisinį lytinės tapatybės pripažinimą (t. y. galimybę pasikeisti asmens tapatybės dokumentus).

Argumentuojant poreikį pokyčiams, pasirinkta aiški žinutė visuomenei, parodanti esamą Lietuvos padėtį ES kontekste.

Nors dar 2007 m. Lietuva Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) pralaimėjo bylą L. prieš Lietuvą ir buvo įpareigota priimti Lyties pakeitimo įstatymą, tačiau iki šiandien Lietuva savo įsipareigojimo neįvykdė, ir Lyties pakeitimo įstatymas taip ir liko nepriimtas. Tai reiškia, kad translyčiams asmenims Lietuvoje įmanoma pasikeisti dokumentus, tik atlikus chirurginę operaciją užsienio šalyje. Tačiau ši galimybė yra ribota dėl didelių finansinių kaštų. Tai yra akivaizdus translyčių asmenų žmogaus teisių pažeidimas, dėl kurio translyčiai asmenys yra priversti gyventi su jų tikrosios lytinės tapatybės ir fizinės išvaizdos neatitinkančiais asmens tapatybės dokumentais.

Strateginė byla EŽTT buvo panaudota kaip atspirties taškas plėtojant advokacijos veiklas.

Kasdieniame gyvenime tai sukelia rimtų problemų – keliaujant, ieškant darbo ar bendraujant su valstybės institucijomis. Tokiu būdu nuolatos susiduriama su padidinta diskriminacijos, priekabiavimo ar netgi fizinio smurto rizika, kvestionuojamas jų tapatybės autentiškumas, pateikiami įtarimai dėl svetimos tapatybės pasisavinimo ir dokumentų klastojimo. Translyčiai asmenys yra priversti atsakyti į įvairaus pobūdžio klausimus, paviešinti savo lytinę tapatybę ir pateikti išsamius paaiškinimus dėl savo išvaizdos, teisinio statuso. Galimybės pasikeisti asmens tapatybės dokumentus nebuvimas translyčiams asmenims užkerta galimybę integruotis į ekonominį ir socialinį šalies gyvenimą.

Problemos suasmeninimas leidžia suvokti, kaip teisinės spragos veikia konkretaus žmogaus gyvenimą.

2013 metų kovą Lietuvos Respublikos Seimas pritarė pateiktoms Teisingumo ministerijos Civilinio kodekso ir Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo pataisoms, kuriomis, ministerijos teigimu, būtų įgyvendintas 2007 m. EŽTT sprendimas byloje L. prieš Lietuvą. Įsigilinusi į siūlomus teisės aktų pakeitimus, Nacionalinė lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių (LGBT) teisių gynimo asociacija „Lietuvos gėjų lyga“ (LGL) bei Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) priėjo prie išvados, kad šių pataisų priėmimas neišspręstų translyčių asmenų teisės į lytinės tapatybės pripažinimą užtikrinimo problemos. Teoriškai teisinis reglamentavimas numatytų galimybę atlikti chirurginę lyties keitimo operaciją, bet liktų didelė diskrecija sveikatos priežiūros profesionalams. Žinant homofobinį klimatą Lietuvos visuomenėje, tikėtina, kad praktiškai ši galimybė taip ir liktų neįgyvendinta. Svarbiausia – siūlomo reguliavimo kontekste pilnas lyties keitimas ir toliau būtų laikomas būtina sąlyga registruojant lyties pakeitimą asmens tapatybės dokumentuose.

Teisės aktų analizė ir nuolatinė stebėsena padėjo iškristalizuoti advokacijos kryptis ir siekiamus rezultatus.

Sunkumai ir iššūkiai:

  • Nepakankamas žinių ir kompetencijų lygis ne tik atstovaujant specifinės LGBT bendruomenės (sub)grupės narių interesams, bet ir įgūdžių trūkumas įgyvendinant teisinės advokacijos priemones.
  • Nepakankami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, vykdant advokacijos veiklas – aprašomos veiklos buvo įgyvendintos pro bono.
  • Dėl Lietuvos visuomenėje paplitusių transfobinių nuostatų, translyčiai asmenys itin nedrąsiai įsitraukia į įgyvendinamas advokacijos veiklas.

Asociacija LGL ir ŽSTI 2013 metų gruodį ėmėsi teisinės advokacijos veiksmų: pateikė savo pastebėjimus Europos Tarybos Ministrų Komitetui – institucijai, atliekančiai EŽTT sprendimų vykdymo priežiūrą – dėl sprendimui įgyvendinti numatytų priemonių neefektyvumo ir neatitikimo tarptautiniams žmogaus teisių apsaugos standartams.

_AMO4989

Svarbus tarptautinių teisinių mechanizmų ir procedūrų išmanymas bei tikslingi veiksmai, siekiant juos tikslingai panaudoti.

Advokacijos tikslas buvo informuoti Europos Tarybos Ministrų Komitetą apie neefektyvų bylos L. prieš Lietuvą įgyvendinimo procesą ir paraginti Komitetą bylai pritaikyti sustiprintos priežiūros procedūrą, tokiu būdu laiduojant tarptautinių organizacijų įsitraukimą sprendžiant su translyčių asmenų žmogaus teisėmis susijusius klausimus Lietuvoje. Pagrindiniai uždaviniai numatė: a) sustabdyti 2013 metais Teisingumo ministerijos pasiūlytų Civilinio kodekso ir Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo pataisų, kuriomis tariamai būtų įgyvendintas sprendimas byloje L. prieš Lietuvą, priėmimą; b) paskatinti Europos Tarybos Ministrų Komitetą bylos L. prieš Lietuvą įgyvendinimo procesui pritaikyti sustiprintos priežiūros procedūrą, kuri reikštų, jog LR Vyriausybė du kartus per metus turėtų atsiskaityti Europos Tarybos Ministrų Komitetui dėl priemonių sprendimui tinkamai įgyvendinti.

Konkretūs teisinės advokacijos tikslai ir uždaviniai leidžia numatyti aiškius ir konkrečius siekiamus Lietuvos teisinės bazės pokyčius.

Advokacijos proceso metu Europos Tarybos Ministrų Komitetui buvo reguliariai teikiami NVO pastebėjimai. Nuo 2013 metų gruodžio iki 2015 metų spalio buvo pateiktos trys šešėlinės ataskaitos su pastabomis dėl Lietuvos valdžios institucijų planuojamų taikyti poveikio priemonių efektyvumo, į kurias nacionalinės Vyriausybės atstovai privalo pateikti oficialų atsakymą. LGL ir ŽTSI atstovai dalyvavo susitikimuose Strasbūre (Prancūzija) su prie Europos Tarybos reziduojančių diplomatinių atstovybių atstovais, Asamblėjos delegatais bei Sprendimų įgyvendinimo departamento atstovais.

Svarbus tarptautinių teisinių mechanizmų ir procedūrų išmanymas bei tikslingi veiksmai, siekiant juos efektyviai panaudoti.

Pasiekimai:

  • Sustabdytas nepalankių teisės aktų pakeitimų priėmimas.
  • Europos Ministrų Komitetas sustiprino bylos L. prieš Lietuvą sprendimo
    įgyvendinimo kontrolę – Lietuvai pritaikyta sustiprintos priežiūros procedūra.
  • Sukurta tarpministerinė darbo grupė su lyties keitimo reglamentavimu susijusiems klausimams spręsti.

2014 metų liepą LR Seimas atmetė Teisingumo ministerijos pasiūlytas bendrąsias sprendimo įgyvendinimo priemones. Plenarinės sesijos metu kai kurie parlamentarai viešai teigė, kad „tokiu būdu siekiama finansuoti lyties keitimo operacijas iš mokesčių mokėtojų pinigų“, o patį lyties keitimą vadino „nesąmone“. Nors būtent to ir siekė LGL ir ŽTSI atstovai – sustabdyti nepalankių teisės aktų pakeitimų priėmimą, žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, to nepakako. Reikėjo, kad Seimas imtųsi tolesnių žingsnių dėl teisinio lyties keitimo reglamentavimo, kaip kad Lietuvą įpareigojo EŽŽT. Tačiau jokių veiksmų šiuo klausimu Lietuvos valdžia nesiėmė. LGL ir ŽTSI atkreipė Europos Tarybos Ministrų Komiteto dėmesį į šią situaciją, ir šis Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Komitetas 2014 metų rugsėjį bylai L. prieš Lietuvą pritaikė sustiprintos priežiūros procedūrą. Šis įvykis paskatino Lietuvos Vyriausybę skelbti „perkrovimo“ politiką, kuria buvo atsisakyta iki tol planuotų taikyti netinkamų viešosios politikos priemonių, įgyvendinant Strasbūro teismo sprendimą byloje L. prieš Lietuvą nacionaliniu mastu. 2015 metų sausį Vyriausybės atstovė prie EŽTT informavo Ministrų Komitetą, kad nuspręsta steigti darbo grupę Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijose su lyties keitimo reglamentavimu susijusiems klausimas spręsti.

Teisėkūros procedūrų stebėsena, aiškūs advokacijos tikslai ir tarptautinių mechanizmų kompetencija sudarė prielaidas pasinaudoti tarptautinėmis teisinėmis procedūromis ir priemonėmis.

Nors sustiprintos priežiūros procedūros taikymas Europos Tarybos lygmeniu ir Lietuvos Vyriausybės paskelbta „perkrovimo“ politika laikytini didžiausiais aprašyto teisinės advokacijos proceso laimėjimais, šie epizodai žymėjo beprasidedančio proceso, kuriuo LGL ir ŽTSI siekė garantuoti efektyvų translyčių asmenų žmogaus teisių užtikrinimą ilgą laiką, pradžią.

Advokacijos uždavinių performulavimas pasiekus tam tikrus laimėjimus, yra svarbus veiksnys siekiant principingų pokyčių.

2015 metų vasarį ir balandį LGL ir ŽTSI atstovai dalyvavo susitikimuose Strasbūre (Prancūzija) su prie Europos Tarybos (ET) reziduojančių diplomatinių atstovybių atstovais, Parlamentinės Asamblėjos delegatais bei Sprendimų įgyvendinimo departamento atstovais. 2015 metų gegužę LGL ir ŽTSI atstovai buvo pakviesti į LR Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministerijose įsteigtos darbo grupės posėdį, kuriame pristatė aukščiausius translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos standartus. Reaguojant į Lietuvos valdžios institucijų teikiamus siūlymus, apie proceso eigą ir LGL bei ŽTSI ir toliau nuosekliai ir išsamiai teikė informaciją Europos Tarybos (ET) Ministrų Komitetui.

Nuoseklus dalyvavimas nacionaliniu ir tarptautiniu mastu vykstančiuose procesuose bei platus suinteresuotų asmenų įtraukimas leido organizacijai būti pripažintai svaria nuomonės formuotoja.

„Įgyvendinant su socialinės atskirties požiūriu pažeidžiamų visuomenės grupių teisėmis susijusias advokacijos priemones, būtina užtikrinti šių grupių atstovų dalyvavimą advokacijos strategijos planavimo, įgyvendinimo ir vertinimo etapuose. Tik tokiu būdu taps įmanoma atsižvelgti į realius šių individų poreikius ir generuoti efektyviausius pasiūlymus įstatymų leidėjams bei viešosios politikos įgyvendintojams“, – Tomas Vytautas Raskevičius, LGL Žmogaus teisių politikos koordinatorius.

Taip pat, atsižvelgiant į šiuos reikšmingus pokyčius, buvo imtasi bendruomenės telkimo priemonių mobilizuoti vietinės translyčių asmenų bendruomenės narius, siekiant juos paskatinti įsitraukti į įgyvendinamas advokacijos veiklas ir viešinti problemą. Buvo organizuojami įvairūs bendruomeniniai renginiai, filmų peržiūros, susitikimai su tarptautiniais ekspertais. Bendruomenei telkti skirtos veiklos netruko duoti rezultatų – 2015 m. gruodį asociacija LGL pristatė pirmuosius TRANS* asmenų matomumui didinti skirtus socialinius vaizdo klipus, kuriuose tikri ir realūs TRANS* žmonės iš Lietuvos dalijasi savo patirtimis dėl neegzistuojančios lyties pakeitimo procedūros.

Bendruomenės narių mobilizacija sutelkė atstovaujamas grupes, papildant teisinės advokacijos metodus bendruomeniniais.

2015 metų gruodį, partneriaujant su kita žmogaus teisių organizacija – Lietuvos žmogaus teisių centru, – portale manoteises.lt startavo parašų rinkimo akcija – elektroninė peticija #TRANS_LT. Peticijos tikslas – paraginti šalies įstatymų leidėjus, politikos formuotojus bei įgyvendintojus įtvirtinti su tarptautiniais translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos standartais suderinamą nacionalinį teisinį reguliavimą, sudarant galimybę translyčiams asmenims pasikeisti asmens tapatybės dokumentus, neatlikus chirurginės lyties keitimo operacijos. Siekiant pabrėžti teisinio lyties pakeitimo pripažinimo būtinybę Lietuvoje, surinkti elektroninės #TRANS_LT peticijos parašai 2016 metų rudens sesijos metu bus pristatyti LR Seimui bei kitoms atsakingoms institucijoms.

Nors aprašomas advokacijos procesas vis dar tęsiasi, galima daryti išvadą, kad nevyriausybinės organizacijos LGL ir ŽTSI sustiprino savo, kaip translyčių asmenų interesams atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų, legitimumo laipsnį ir nacionaliniu, ir tarptautiniu mastu, tokiu būdu įgydamos teisę siekti efektyvių pokyčių translyčių asmenų žmogaus teisių srityje ir ateityje.

Peticija – metodas, leidžiantis pasiekti plačiąją visuomenę ir panaudoti ją politinei paramai gauti siekiant pokyčio.