(žmogaus teisių dokumentai, sutartys, tarptautinių organizacijų rekomendacijos, ataskaitos)

1.1. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija

Deklaracija (EN)

Deklaracija (LT)

Anotacija: 1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje šalių narių priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija yra pagrindinis žmogaus teisių dokumentas, kuris pirmą kartą istorijoje įtvirtino pagrindines visuotinai saugomas žmogaus teises. Lietuva prisijungė prie šios deklaracijos 1991 m. kovo 12 d., įsipareigodama saugoti šias pagrindines žmogaus teises. Deklaracijoje įtvirtinama, kad visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis; visi žmonės, nepaisant rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, turtinės, gimimo ar kitokios padėties, turi teisę naudotis visomis teisėmis ir laisvėmis, įtvirtintomis šioje Deklaracijoje. Tarp šių pagrindinių teisių yra teisė į gyvybę, laisvę ir asmens saugumą; teisė į lygią apsaugą nuo įvairių formų diskriminacijos ir nežmoniško elgesio ar veiksmų, žeminančių žmogaus orumą; teisė į socialinę apsaugą ir sveikatos priežiūrą. Šios bei kitos Deklaracijos įtvirtintos teisės lygiavertiškumo principu taip pat turi būti užtikrintos ir asmenims, vartojantiems narkotikus; asmenims, parduodantiems sekso paslaugas; ŽIV infekuotiems asmenims bei vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais. Remdamosi šios Deklaracijos įsipareigojimais, organizacijos, kurios gina kriminalizuojamų ir ŽIV pažeidžiamų grupių teises, gali formuoti argumentus įstatyminei bazei, politikai keisti ar paslaugoms formuoti bei diskusijoms su sprendimų priėmėjais.

1.2. Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas

Paktas (EN) 

Paktas (LT) 

Anotacija: 1966 m. gruodžio 16 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje šalių narių priimtas ir 1976 m. sausio 3 d. įsigaliojęs Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas yra kertinis žmogaus teisių instrumentas, kuris yra įpareigojantis jį ratifikavusioms šalims. Lietuvoje šis Paktas įsigaliojo 1992 m. vasario 20 d. Paktą ratifikavusios šalys įsipareigoja visomis priemonėmis, ypač teisinėmis, įgyvendinti Pakte įtvirtintas teises. Paktą ratifikavusios šalys įsipareigoja be diskriminacijos garantuoti teises, įtvirtintas šiame Pakte visiems žmonėms, nepaisant rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, turtinės, gimimo ar kitokios padėties. Šiuo Paktu šalys pripažįsta teisę į laisvai pasirenkamą ir žmogui tinkamą darbą; kiekvieno žmogaus teisę į socialinę apsaugą, įskaitant socialinį draudimą; poreikį teikti apsaugą ir pagalbą šeimai, kuri yra natūralus ir fundamentalus visuomenės vienetas (angl. unit); kiekvieno teisę į kuo geresnę fizinę ir psichinę sveikatą ir tuo tikslu Pakto šalys įsipareigoja užtikrinti visiems medicinos paslaugas ir priežiūrą, taip pat imtis visų įmanomų priemonių epidemijų prevencijai, gydymui ir kontrolei. Šis Paktas įpareigoja Pakto šalis užtikrinti teisę į fizinę ir psichinę sveikatą ir atitinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, socialinę apsaugą bei kitas socialines teises asmenims, vartojantiems narkotikus; asmenims, parduodantiems sekso paslaugas; ŽIV infekuotiems asmenims bei vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais. Remdamosi šio Pakto įpareigojimais, organizacijos, kurios gina kriminalizuojamų ir ŽIV pažeidžiamų grupių teises, gali formuoti argumentus valstybės programoms ar teikiamoms paslaugoms keisti bei diskusijoms su sprendimų priėmėjais.

1.3. 2011 m. Politinė deklaracija dėl ŽIV / AIDS

DEKLARACIJA

Anotacija: 2011 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje šalių narių priimta Politinė deklaracija dėl ŽIV / AIDS yra pagrindinis dokumentas, kuriuo šalys narės įsipareigoja kovoti su ŽIV / AIDS. Šia deklaracija šalys arės įsipareigoja užtikrinti visiems žmonėms prieinamas prevencijos programas, gydymą, pagalbą ir paramą bei atitinkamą finansavimą. Deklaracijoje taip pat pažymima, kad nacionalinės ŽIV / AIDS strategijos nepakankamai dėmesio skiria pačioms pažeidžiamiausioms ŽIV infekcijai grupėms – vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais, asmenims, vartojantiems narkotikus, bei asmenims, parduodantiems sekso paslaugas. Taip pat pabrėžiama, kad stigma ir diskriminacija ŽIV infekuotų ar tariamai ŽIV infekuotų asmenų atžvilgiu stabdo kovą su ŽIV / AIDS. Deklaracijoje pripažįstama, kad kovojant su ŽIV reikšmingą vaidmenį atlieka bendruomenių organizacijos, kurios teikia prevencijos, gydymo, pagalbos ir paramos paslaugas. Šalys narės įsipareigojo iki 2015 m. sumažinti ŽIV infekcijos, perduodamos lytiniu būdu, mastą 50 proc.; sumažinti ŽIV infekcijos perdavimą tarp asmenų, vartojančių narkotikus, 50 proc.; taip pat eliminuoti motinos kūdikiui ŽIV perdavimo būdą. Šalys narės įsipareigojo siekti visiems žmonėms prieinamo kokybiško ir laiku suteikiamo antiretrovirusinio gydymo, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos gydymo gidą (angl. guidelines). Remdamosi šia Deklaracija, organizacijos, ginančios ŽIV pažeidžiamų grupių teises, gali teikti siūlymus sprendimų priėmėjams dėl programų, įstatyminės bazės keitimo.

1.4. Pasaulio sveikatos organizacijos (angl. WHO), Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos biuro (angl. UNODC), Jungtinių Tautų kovos su AIDS biuro (angl. UNAIDS) Techninis vadovas: šalims, užsibrėžiančioms programinius tikslus dėl ŽIV prevencijos, gydymo ir pagalbos asmenims, vartojantiems švirkščiamuosius narkotikus (2012)

PROGRAMA 

Anotacija: Šis Techninis vadovas skirtas padėti šalims planuoti šalies ŽIV prevencijos ir gydymo programas, skirtas asmenims, vartojantiems švirkščiamuosius narkotikus. Vadove numatomi programiniai rodikliai, padėsiantys užkirsti kelią ŽIV infekcijos paplitimui tarp asmenų, vartojančių švirkščiamuosius narkotikus. Vadove išsamiai apžvelgiamas 9 paslaugų paketas:  (1) švirkštų / adatų keitimo paslauga; (2) farmakoterapijos metadonu bei kitos priklausomybės nuo narkotikų programos; (3) ŽIV testavimo ir konsultavimo paslauga; (4) antiretrovirusinės terapijos gydymo programa; (5) lytiškai plintančių ligų prevencijos ir gydymo programa; (6) prezervatyvų programa; (7) tikslinės informacijos, švietimo ir komunikacijos, skirtos asmenims, vartojantiems narkotikus, bei jų partneriams paslaugos; (8) virusinio hepatito prevencijos, vakcinavimo, diagnostikos ir gydymo programa; (9) tuberkuliozės prevencijos, diagnostikos ir gydymo programa. Techninis vadovas gali padėti organizacijoms tiek planuojant ŽIV prevencijos ir gydymo programas, skirtas asmenims, vartojantiems švirkščiamuosius narkotikus, tiek ir vertinant pastangas kovojant su ŽIV.

1.5. Pasaulio sveikatos organizacijos (angl. WHO) Konsoliduotas vadovas ŽIV prevencijai, diagnostikai, gydymui ir pagalbai tikslinėms grupėms (angl. key populations) (2014)

VADOVAS 

Anotacija: Konsoliduotame vadove ŽIV prevencijai, diagnostikai, gydymui ir pagalbai tikslinėms grupėms pateikiama naujausias konsoliduotas paketas rekomendacijų, pagrįstų įrodymais (angl. evidence-based), svarbių 5 tikslinėms grupėms – vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais; asmenims, vartojantiems švirkščiamuosius narkotikus; nuteistiems ar kitiems asmenims, esantiems izoliuotose erdvėse (angl. closed settings); asmenims, parduodantiems sekso paslaugas; translyčiams asmenims (angl. transgender people). Konsoliduotame vadove pateikiama ne tik apžvalga rekomenduojamų paslaugų paketo tikslinėms grupėms, bet taip pat ir apžvalga kritinių faktorių, turinčių lemiamos reikšmės paslaugoms tikslinėms grupėms įgyvendinti ir taip pat kovos su ŽIV efektyvumui – tai teisiniai ir politiniai (angl. policy) barjerai ir įgalinantys faktoriai, stigma ir diskriminacija, efektyviausi paslaugų paketo teikimo modeliai, atsako į ŽIV planavimas bei vertinimas. Šis konsoliduotas vadovas yra kertinis dokumentas, praktiškai įgyvendinant tikslinių grupių teisę į sveikatą. Vadovas gali padėti organizacijoms, planuojančioms ŽIV prevencijos ir gydymo programas, skirtas tikslinėms grupėms. Taip pat jis yra aktualus organizacijoms, vykdančioms advokaciją, skirtą tikslinių grupių teisėms realizuoti.

1.6. Pasaulio sveikatos organizacijos (angl. WHO) Vadovas, kada inicijuoti antiretrovirusinės terapijos gydymą ir antiretrovirusinės terapijos naudojimą, kaip ŽIV profilaktiką (2015)

VADOVAS 

Anotacija: Remiantis naujausiais įrodymais, Pasaulio sveikatos organizacija peržiūrėjo 2013 m. vadovą dėl antiretrovirusinės terapijos ŽIV gydymui ir prevencijai ir 2015 m. išleido išankstinę rekomendaciją. Remiantis šiais įrodymais, pateiktos dvi rekomendacijos. Pirma, antiretrovirusinės terapijos gydymas ŽIV infekuotiems asmenims turi būti pradedamas iškart, tik nustačius, kad asmuo užsikrėtęs ŽIV, nepaisant ankstesnio apribojimo, remiantis CD4 ląstelių kiekio rodmenimis. Ši rekomendacija padaryta, atlikus klinikinius tyrimus, kurie parodė, kad, kuo anksčiau inicijuojamas antiretrovirusinės terapijos gydymas, tuo geresni ŽIV infekuotų asmenų klinikiniai rezultatai, palyginti su tais atvejais, kai gydymas pradėtas vėliau. Antra, kasdienis profilaktinis antiretrovirusinių vaistų naudojimas rekomenduotas kaip viena iš kompleksinių prevencijos priemonių asmenims, kurie patenka į didesnę ŽIV rizikos grupę, bet dar nėra užsikrėtę. Ši rekomendacija padaryta, remiantis klinikiniais tyrimais, kurie parodė antiretrovirusinio vaisto Tenofovir efektyvumą, kaip profilaktinę priemonę, apsisaugant nuo ŽIV užkrato. Šis vadovas aktualus institucijoms, reglamentuojančioms ŽIV gydymą, taip pat ir pilietinės visuomenės bei bendruomenių organizacijoms, teikiančioms siūlymus teisinei bazei keisti.

1.7. Pasaulio sveikatos organizacijos leidinys: ŽIV ir kitų lytiškai plintančių ligų programų, skirtų asmenims, parduodantiems sekso paslaugas, įgyvendinimas (2 skyrius), eliminuojant smurtą, nukreiptą prieš asmenis, parduodančius sekso paslaugas

LEIDINYS  (1)

LEIDINYS (2) 

Anotacija: Šiame leidinyje, ypač jo antrame skyriuje, pateikiama informacija, kaip kriminalizacija asmenų, parduodančių sekso paslaugas, padidina smurto riziką bei riziką užsikrėsti ŽIV ir kitomis lytiškai plintančiomis ligomis. Antrame skyriuje pateikiamos rekomendacijos bei advokacijos modelis, siekiant eliminuoti smurtą prieš asmenis, parduodančius sekso paslaugas, ir taip užtikrinti jų žmogaus teises. Šis leidinys ir ypač jo antras skyrius yra naudingas organizacijoms, kuriančioms advokacijos strategiją ir priemones, skirtas žmogaus teisėms įgyvendinti asmenims, parduodantiems sekso paslaugas. Taip pat tai yra kertinis dokumentas valstybės institucijoms, kuriančioms įstatyminę bazę, programas, kurios turi įtakos, realizuojant žmogaus teises asmenų, parduodančių sekso paslaugas.

1.8. Imantis kontrolės: Keliai į veiksmingą narkotikų politiką

LEIDINYS 

Anotacija: 2014 m. Globalios narkotikų politikos komisijos išleistame leidinyje pateikiamos iki šiol globaliu mastu vykdomos kriminalizuojančios narkotikų politikos neigiamos pasekmės. Leidinyje pateikiamos rekomendacijos narkotikų politikos reformai, taip pat valstybių lyderiai kviečiami atsižvelgti į šias rekomendacijas, rengiantis 2016 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiajai sesijai narkotikų klausimu (angl. UNGASS). Todėl leidinys yra aktualus valstybės institucijoms ir sprendimų priėmėjams, tiek rengiantis Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiajai sesijai narkotikų klausimu, tiek peržiūrint narkotikų politiką, vykdomą šalyje.

1.9. Narkotikų kontrolės neigiamos pasekmės visuomenės sveikatai: Išvengiamo skausmo globali krizė

LEIDINYS 

Anotacija: 2015 m. Globalios narkotikų politikos komisijos išleistas leidinys pateikia iki šiol globaliu mastu vykdomos narkotikų politikos, o ypač kontroliuojamų vaistų – opioidų analgetikų – neprieinamumo neigiamas pasekmes visuomenės sveikatai ir užtikrinant žmogaus teises. Todėl leidinys yra aktualus valstybės institucijoms ir sprendimų priėmėjams, besirengiantiems Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiajai sesijai narkotikų klausimu. Taip pat leidinys aktualus, šviečiant visuomenę bei sveikatos priežiūros profesionalus apie opioidų analgetikų neprieinamumo neigiamas pasekmes visuomenės sveikatai ir užtikrinant žmogaus teises.

1.10. Politinė deklaracija ir veiksmų planas dėl tarptautinio bendradarbiavimo, siekiant integruotos ir holistinės strategijos, sprendžiant pasaulio narkotikų problemą

LEIDINYS 

Anotacija: Dokumente pateikiama 2009 m. priimta Politinė deklaracija ir veiksmų planas dėl tarptautinio bendradarbiavimo, siekiant integruotos ir holistinės strategijos, sprendžiant pasaulio narkotikų problemą. Dokumentas yra aktualus valstybės institucijoms ir sprendimų priėmėjams, rengiantis Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiajai sesijai narkotikų klausimu, kurioje bus priimti nauji politiniai įsipareigojimai, sprendžiant globalinę narkotikų problemą.

1.11. Preliminarus rezultatų dokumentas: UNGASS 2016: Mūsų bendras įsipareigojimas, sprendžiant globalinę narkotikų problemą

DOKUMENTAS 

Anotacija: Dokumentas UNGASS 2016: mūsų bendras įsipareigojimas, sprendžiant globalinę narkotikų problemą yra preliminarus siūlomas politinių įsipareigojimų dokumentas, kuris turės ypatingos reikšmės vykdomai narkotikų politikai ateinančių penkerių metų laikotarpiu. Todėl dokumentas yra aktualus valstybės institucijoms ir sprendimų priėmėjams, rengiantis Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiajai sesijai narkotikų klausimu.

1.12. Sekso paslaugų teikėjų teisių Europoje deklaracija (2005)

DEKLARACIJA 

Anotacija: 2005 m. sekso paslaugų teikėjos bei jų teises ginančios organizacijos priėmė Sekso paslaugų teikėjų teisių Europoje deklaraciją, kuri atkreipia valstybės institucijų dėmesį dėl sekso paslaugų teikėjų teisių ir jų įgyvendinimo. Todėl deklaracija yra aktuali valstybės institucijoms, įgyvendinančioms tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje (Visuotinė žmogaus teisių deklaracija; Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas; Tarptautinis politinių ir pilietinių teisių paktas), atsižvelgus į deklaraciją dėl sekso paslaugų teikėjų teisių.