(žmogaus teisių dokumentai, sutartys, tarptautinių organizacijų rekomendacijos, ataskaitos)

1.1. Vaiko teisių konvencija

KONVENCIJA (LT) 

KONVENCIJA (EN) 

Anotacija: 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje šalių narių priimta Vaiko teisių konvencija yra pagrindinis visuotinis vaiko teisių dokumentas. Lietuva prisijungė prie šios Konvencijos 1992 m. kovo 1 d.,  įsipareigodama saugoti šias vaiko teises. Konvencijoje pripažįstama, kad šeimai, kaip pagrindiniam visuomenės vienetui ir natūraliai aplinkai vaiko gerovei ir augimui, turi būti suteikta visa reikiama pagalba ir apsauga; siekiant užtikrinti pilną ir harmoningą vaiko asmenybės raidą, vaikas turėtų augti šeimos aplinkoje, jausdamas meilę, laimę ir supratingumą. Šalys, ratifikavusios šią Konvenciją, įsipareigoja ginti visas Konvencijoje numatytas vaiko teises ir tam imtis visų įmanomų teisinių, administracinių ir kitų priemonių. Konvencijoje taip pat įtvirtinama, kad vaiko interesai yra pagrindinis principas, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nepaisant to, ar tų veiksmų imtųsi viešosios ar privačios socialinės gerovės institucijos, teismai, administracinės ar teisės institucijos. Konvencija yra kertinis dokumentas visoms organizacijoms, prižiūrinčioms, kad valstybė imtųsi visų teisinių, administracinių bei kitų priemonių, realizuodama visas Konvencijoje numatytas vaiko teises, ir kad visos priemonės atitiktų pagrindinį vaiko gerovės principą – vaiko interesus. Remiantis šia Konvencija, pilietinės visuomenės organizacijos gali formuoti argumentus ir teikti siūlymus valstybės institucijoms dėl vaiko teisių ir gerovės įgyvendinimo. Remdamosi šia Konvencija, organizacijos, ginančios vaikų teises, taip pat gali sukurti informacijos priemones patiems vaikams apie jų teises šviesti bei informacijos kampaniją, kurios tikslas – mažinti visuomenės abejingumą, stebėti vaikų teisių ir gerovės pažeidimo reiškinius.

1.2. Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinis protokolas dėl vaikų pardavimo, vaikųprostitucijos ir vaikų pornografijos

TEISĖS AKTAS (LT) 

TEISĖS AKTAS (EN) 

Anotacija: 2000 m. gegužės 25 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje šalių narių priimtas Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinis protokolas dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos, kuris įpareigoja prisijungusias šalis imtis baudžiamosios teisės, kitų teisinių, administracinių ir socialinių priemonių, užkertant kelią vaikų pardavimui, vaikų prostitucijai ir vaikų pornografijai. Protokole numatoma, kad prisijungusios šalys turi skirti ypatingą dėmesį vaikams, kurie yra labiau pažeidžiami, o skurdas, ekonominiai netolygumai, rizikos šeimos ir kiti panašūs faktoriai gali prisidėti prie vaikų pažeidžiamumo ir reikalauja papildomų priemonių, kovojant su vaikų pardavimu, vaikų prostitucija ir vaikų pornografija. Lietuva prisijungė prie šio Protokolo 2004 m. rugsėjo 5 d., įsipareigodama imtis priemonių, numatytų Protokole. Protokolas yra kertinis dokumentas visoms organizacijoms, prižiūrinčioms, kad valstybė imtųsi visų teisinių, administracinių bei kitų priemonių, numatytų Protokole, skiriant ypatingą dėmesį priemonėms pažeidžiamiems vaikams. Remdamosi šiuo Protokolu, pilietinės visuomenės organizacijos gali formuoti argumentus ir teikti siūlymus valstybės institucijoms dėl tokių priemonių įgyvendinimo.

1.3. Vaiko teisių konvencijos papildomas protokolas dėl komunikacijos procedūros

PROTOKOLAS 

Anotacija: 2011 m. gruodžio 19 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje šalių narių priimtas Vaiko teisių konvencijos papildomas protokolas dėl komunikacijos procedūros. 2015 m. rugsėjo 30 d. Lietuva pasirašė šį Protokolą, tačiau dar nėra jo ratifikavusi, kas pilnai įpareigotų vykdyti Protokolo nuostatas. Šis Protokolas yra ypač svarbus tuo, kad numato galimybę  ir patiems vaikams pateikti skundus dėl jų teisių pažeidimo. Protokolo 5 straipsnis nustato, kad asmuo ar asmenų grupė, ar kas nors jų vardu su jų sutikimu iš šalies narės, prisijungusios prie Vaiko teisių konvencijos, Papildomo konvencijos protokolo dėl prekybos vaikais, vaikų prostitucijos ir pornografijos, Papildomo konvencijos protokolo dėl vaikų įtraukimo į karinius konfliktus, gali teikti Vaiko teisių komitetui skundą dėl jų teisių, numatytų Konvencijoje ir dviejuose papildomuose protokoluose, pažeidimo. Pilietinės visuomenės organizacijos, ginančios vaikų teises, gali skatinti atsakingas institucijas pilnai prisijungti prie šio protokolo, kas suteiktų papildomą instrumentą vaikų teisėms Lietuvoje ginti. Lietuvai prisijungus prie šio Protokolo, pilietinės visuomenės organizacijos, remdamosi šiuo Protokolu, gali šviesti vaikus ir kitas institucijas, ginančias vaikų teises, apie šio protokolo teikiamas galimybes.

1.4. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija: Rekomendacijos dėl alternatyvios vaiko priežiūros

REZOLIUCIJA 

Anotacija: 2010 m. vasario 24 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje šalių narių priimta rezoliucija – rekomendacijos dėl alternatyvios vaiko priežiūros. Rezoliucija siekiama stiprinti Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą, taip pat čia pateikiami principai ir perspektyvos, kuriais remiantis turėtų būti vykdoma alternatyvi vaiko priežiūra; priemonės, kurių turėtų imtis valstybė, siekdama išvengti alternatyvios vaiko priežiūros; taip pat pateikiamos kitos rekomendacijos. Todėl ši rezoliucija yra aktuali valstybės institucijoms, įgyvendinančioms alternatyvią vaiko priežiūrą. Ši rezoliucija yra aktuali ir pilietinės visuomenės organizacijoms, teikiančioms siūlymus ar planuojančioms advokacijos veiklas, susijusias su alternatyvia vaiko priežiūra.

1.5. Žengiant pirmyn: Įgyvendinant rekomendacijas dėl alternatyvios vaiko priežiūros

LEIDINYS 

Anotacija: Šis vadovas yra skirtas sustiprinti praktinį 2010 m. vasario 24 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje šalių narių priimtos rezoliucijos – rekomendacijos dėl alternatyvios vaiko priežiūros – įgyvendinimą. Vadovas išsamiai aiškina rezoliucijos principus ir pateikia praktinius pavyzdžius dėl rezoliucijos įgyvendinimo. Todėl vadovas yra aktualus valstybės institucijoms, įgyvendinančioms vaiko teisių politiką ir alternatyvią vaiko priežiūrą. Ši rezoliucija yra aktuali pilietinės visuomenės organizacijoms, teikiančioms siūlymus ar planuojančioms advokacijos veiklas, susijusias su vaiko teisėmis ir alternatyvia vaiko priežiūra.

1.6. Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto bendrasis komentaras dėl vaiko teisių nepilnamečių teisimo (angl. juvenile justice)

KOMENTARAS 

Anotacija: Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto bendruoju komentaru dėl vaiko teisių nepilnamečių teisimo (angl. juvenile justice) siekiama paskatinti valstybes priimti ir įgyvendinti holistinę politiką nepilnamečių teisimo klausimu, taip pat pateikiami tokios holistinės politikos bendrieji principai ir elementai. Todėl šis dokumentas yra aktualus atsakingoms už nepilnamečių teisimo politiką institucijoms, formuojančioms ir įgyvendinančioms nepilnamečių teisimo politiką.

1.7. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos dėl vaikui palankaus (angl. child-friendly) teistumo

REKOMENDACIJOS 

Anotacija: Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijomis dėl vaikui palankaus (angl. child-friendly) teistumo siekiama užtikrinti vaiko teises teisminiuose procesuose, apibrėžiant pagrindinius principus bei elementus vaiko teisėms įgyvendinti teisminių procesų metu. Todėl šis dokumentas yra aktualus atsakingoms institucijoms, įgyvendinančioms nepilnamečių dalyvavimą teisminiuose procesuose.

1.8. Lietuvos Respublikos trečioji ir ketvirtoji ataskaita Jungtinių Tautų vaiko teisių komitetui

ATASKAITA 

Anotacija: Ataskaitoje pateikiama apžvalga, kokių veiksmų turi imtis Lietuvos Respublika, įgyvendindama Vaiko teisių konvenciją. Ataskaita yra aktuali pilietinės visuomenės organizacijoms, prižiūrinčioms Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą.

1.9. Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto apibendrinimai dėl Lietuvos Respublikos trečiosios ir ketvirtosios ataskaitos Jungtinių Tautų vaiko teisių komitetui

ATASKAITA 

Anotacija: Dokumente pateikiamos Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto pastaboss, taip pat susirūpinimą keliantys klausimai bei rekomendacijos Lietuvos Respublikai dėl Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo. Pateiktos rekomendacijos yra aktualios valstybės institucijoms, ketinančioms imtis papildomų priemonių Vaiko teisių konvencijai įgyvendinti. Dokumentas yra aktualus ir pilietinės visuomenės organizacijoms, teikiančioms siūlymus ar prižiūrinčioms valstybės institucijų veiksmus, įgyvendinant Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto pateiktas rekomendacijas.

1.10. Europos teisės, susijusios su vaikų teisėmis, vadovas

VADOVAS

Anotacija: Vadove pateikiama išsami informacija apie pagrindines vaikų teises Europos Sąjungos ir Europos Tarybos šalyse narėse. Čia pateikiama vaiko teisių informacija, susijusi su pilietinėmis teisėmis ir laisvėmis; lygybe; asmeninio identiteto klausimu; šeimos gyvenimu; alternatyvia priežiūra ir įsivaikinimu; vaiko apsauga nuo smurto ir išnaudojimo; ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis; migracija ir prieglobsčiu; vartojimu ir duomenų apsauga bei vaikų teisėmis baudžiamuosiuose procesuose. Vadovas yra skirtas teisininkams, teisėjams, prokurorams, socialiniams darbuotojams, dirbantiems valstybinėse institucijose bei nevyriausybiniame sektoriuje, kurių darbas susijęs su vaikų teisių apsauga. Vadovas yra ypač aktualus valstybės institucijoms, derinančioms nacionalinius teisės aktus, susijusius su vaikų teisių apsauga.

1.11. Europos Sąjungos direktyvos ir politikos dokumentai, susiję su vaikų teisėmis

DOKUMENTAI 

Anotacija: Dokumente pateikiama Europos Sąjungos direktyvų ir politikos dokumentų, susijusių su vaikų teisėmis ir jų įgyvendinimu, suvestinė. Todėl dokumentas yra aktualus valstybės ir nevalstybinėms institucijoms, atsakingoms už vaikų teisių įtvirtinimą ar jų įgyvendinimą bei priežiūrą. Dokumentas ypač svarbus formuojant ir įgyvendinant įstatyminę bazę bei programines veiklas.

1.12. Eliminuojant smurtą prieš vaikus: Šešios veiklos strategijos

LEIDINYS 

Anotacija: Jungtinių Tautų fondo vaikams leidinyje pateikiamos šešios strategijos kovai su smurtu prieš vaikus: (1) parama tėvams, globėjams ir šeimoms; (2) pagalba vaikams ir paaugliams kontroliuojant riziką ir iššūkius; (3) požiūrio ir socialinių normų, kurios skatina smurtą ir diskriminaciją, keitimas; (4) paramos vaikams paslaugų teikimas; (5) vaikų apsaugos programų ir įstatymų įgyvendinimas; (6) duomenų rinkimas ir tyrimai apie smurtą. Leidinyje aprašomos šios strategijos ir pateikiama praktinių pavyzdžių šioms strategijoms įgyvendinti. Todėl leidinys yra aktualus atsakingoms valstybės institucijoms, rengiančioms įstatyminę bazę, programas, paslaugas ir kitas veiklas, siekiančias eliminuoti smurtą prieš vaikus. Leidinys taip pat aktualus pilietinės visuomenės organizacijoms, ginančioms vaikų, įskaitant ir socialinės rizikos vaikų, teises, rengiančioms siūlymus įstatyminei bazei, programoms, paslaugoms pakeisti, taip pat atliekančioms tyrimus apie smurtą prieš vaikus ir rengiančioms kampanijas prieš smurtą.

1.13 Tematinis planavimo vadovas: Planuojant Vaiko teisių įgyvendinimo valdymą

VADOVAS 

Anotacija: Vadove pateikiamas etapais ir tematikomis paremtas Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo valdymo modelis: (1) teisinės bazės reforma; (2) nepriklausomų vaiko teisių institucijų steigimas; (3) strategijų ir darbotvarkių rengimas; (4) nuolatinių valstybinių koordinavimo mechanizmų sukūrimas; (5) sisteminga stebėsena – duomenų rinkimas ir vertinimas; (6) finansinių resursų skyrimas; (7) švietimas, apmokymai ir informuotumas; (8) bendradarbiavimas su pilietine visuomene. Valdymo modelis ir pateikti pavyzdžiai įvertinti valdymo modelį yra aktualūs pilietinės visuomenės institucijoms, identifikuojančioms Vaiko teisių įgyvendinimo valdymo stiprybes bei trūkumus ir planuojančioms advokacijos ar programines veiklas. Modelis aktualus valstybės institucijoms, vertinančioms Vaiko teisių įgyvendinimo valdymo efektyvumą ir didinančioms valdymo efektyvumą.