Kaip vertinti advokacijos rezultatus?

Karilė Levickaitė, nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė

Dažna organizacija, kurios pagrindinės veiklos orientuotos į pažeidžiamųjų grupių advokaciją, susiduria su klausimu: ar pasisekė ką nors pasiekti per visus veiklos metus? Ar mūsų veiksmai rezultatyvūs? O gal politinių procesų ir ministerijų programų pokyčiai įvyksta visai dėl kitų priežasčių? Pavyzdžiui, atsitikus visuomenę sukrečiantiems įvykiams: žymaus žmogaus savižudybei, iškilus prievartos prieš vaikus atvejams. O galbūt poveikį turėjo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas ir nurodymas valstybei spręsti problemas ar reikšmingų tarptautinių organizacijų rekomendacijos?

Vienareikšmiško atsakymo nėra, nes iš tiesų kai kurie pokyčiai įvyksta dėl, atrodytų, visai kitų, nesusijusių procesų. Tačiau net tokiais atvejais, nuvilnijus rezonansą visuomenėje sukeliantiems įvykiams, galima įvertinti ne tik vertikalų, bet ir horizontalų advokacijos poveikį: galbūt nebuvo pasiektas sutarimas su sprendimų priėmėjais, tačiau verta paanalizuoti, kas buvo padaryta, kad tam tikras reikšmingas įvykis visuomenėje sukėlė atgarsį. Ką kalbina žurnalistai? Kiek žinių visuomenė jau turi apie problematiką? Kas buvo padaryta, kad žmogaus teisių pažeidimas atsidūrė Europos Žmogaus Teisių Teisme? Ar viešojoje erdvėje žinomos visuomenei figūros kartais nepakartoja Jūsų organizacijos transliuojamos žinutės? Tokį poveikį taip pat svarbu pastebėti ir išmatuoti.

Kiekvienos organizacijos, turinčios tikslą pasiekti pokytį visuomenėje, veiklos yra reikšmingos pačios savaime, jeigu yra vykdoma tyrimais pagrįsta, tikslinga ir strateginė advokacija. Kai kurių tarptautinių donorų vartojamas terminas yra ne „advokacijos rezultatas“, o „advokacijos pastangos“, kadangi, kaip aptarta anksčiau, ne visada paprasta įvertinti visus įvykusį pokytį nulėmusius faktorius. Tačiau tęstinės advokacijos pastangos neretai sukuria lauką, visuomenės ar tam tikrų tikslinių grupių jautrumą Jūsų temai ir siūlymams. Pagalvokite, ko nebūtų, jeigu Jūsų organizacija nebūtų veikusi tiek laiko kryptingai. Pagalvokite plačiau: kaip mes gyventume, jeigu nebūtų nevyriausybininkų, advokataujančių tam tikroms visuomenės grupėms? Ar tikrai pasaulis būtų toks pats?

Noriu pasiūlyti keletą konkrečių priemonių, galinčių padėti įvertinti savo organizacijos veiklą advokacijos srityje, kurios galėtų pagelbėti. Juk visi norime veikti kuo efektyviau!

  • Kas pusę metų drauge su veikiančia komanda įvertinkite turimo advokacijos veiksmų plano įgyvendinimą. Svarbu peržiūrėti, ar visos numatytos veiklos buvo įgyvendintos. Jeigu ne – dėl kokių priežasčių. Ar numatytos veiklos nebuvo pernelyg ambicingos turimų resursų atžvilgiu? Kaip galima planą pakoreguoti ateinantiems pusei metų? Tam tereikia skirti pusę dienos, svarbu, kad dalyvautų visi komandos nariai.
  • Šiek tiek daugiau darbo laiko resursų reikalaujantis būtų advokacijos proceso vertinimas. Verta būtų atlikti analizę ir suskaičiuoti, kiek ir kokių veiklų įvykdyta, kiek tikslinių grupių atstovų pasiekta – turėsime konkrečius skaičius. Taip pat galime pabandyti savo pastangas įvertinti ir kokybiškai, trumpai aprašant, kokios nuotaikos vyravo įvykdytų akcijų ar susitikimų su sprendimų priėmėjais metu, pabandyti įvertinti suinteresuotų asmenų reakcijas, palankumo ženklus, gaunant tam tikrą informaciją iš Jūsų. Tai leistų įvertinti nuostatų ir nuomonės kaitos ženklus.
  • Verta paanalizuoti, kiek pasiekta, įgyvendinant savo išsikeltus uždavinius. Pavyzdžiui, siekiant asmenų su negalia integracijos, iškelti uždaviniai gali būti susiję su savarankiško gyvenimo paslaugų organizavimo politika ir programomis. Tokiu atveju reikia suskaičiuoti, kiek nuomonės lyderių šiuo klausimu pasisakė viešai per konkretų laikotarpį, kiek nuomonės lyderių remia tokią politiką viešai ar privačiame dialoge. Ar pastebėtas visuomenės nuomonės pokytis šiuo klausimu? Ar įvyko pokyčių formuojant ar finansuojant valstybines ar savivaldybės lygmens programas? Šiam vertinimui ar jo dalims gali tekti paieškoti ekspertų ar sociologų, todėl toks vertinimas gali pareikalauti daugiau resursų.
  • Daugiausia resursų reikalauja siekiamo poveikio analizė. Šiuo atveju matuojamas pačių ambicingiausių ir tolimiausių tikslų įgyvendinimas, grįžtant prie pagerėjusios savo atstovaujamų grupių gyvenimo kokybės. Pavyzdžiui, organizacijai siekiant pagerinti jaunimo lytinę sveikatą, reikėtų paanalizuoti, ar sumažėjo paauglių nėštumo, lytiškai plintančių infekcijų atvejų šalyje. Ar padaugėjo jaunimo, besinaudojančio kontraceptinėmis priemonėmis? Ar daugiau jaunuolių gali gauti reikalingas sveikatos paslaugas ir konsultacijas?

Dėl ribotų resursų advokacijos veikloms mūsų šalyje, brangios advokacijos veiklos įvertinimo formos yra praktiškai neprieinamos. Todėl verta planingai ir nuolat vykdyti tas vertinimo formas, kurioms resursų organizacija gali skirti.

Labai svarbu pastebėti ir atšvęsti mažas ir, žinoma, dideles pergales. Tai padės išlaikyti Jūsų darbuotojų ir visuomenės veikėjų motyvaciją. Nueikite kartu papietauti ar nuveikite ką nors smagaus. Praneškite apie tai savo bendražygiams ir visuomenei, pasidalykite savo pergale, ir kiti Jus padrąsins, palaikys, pasidžiaugs. Tai yra bene didžiausias motyvas veikti toliau ir išvengti perdegimo sindromo, kuris, deja, neretai pasitaiko tarp mūsų, nevyriausybininkų, kai atrodo, kad mūsų veikla yra neefektyvi, nereikšminga ar mažai nepastebima.

Sėkmės!