Tarptautiniai žmogaus teisių apsaugos mechanizmai: svarbi priemonė nacionalinei advokacijai

Dovilė Juodkaitė, asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ prezidentė

Pasaulyje pagarbos bei teisių apsaugos svarba visų žmonių atžvilgiu tampa vis aktualesnė. Nuo 1948 m., kai Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje buvo paskelbta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, žmogaus teisių apsauga tapo svarbia Jungtinių Tautų veiklos sritimi ir iki šiol plėtojama. Priimamos naujos tarptautinės žmogaus teisių konvencijos bei kiti tarptautiniai dokumentai, kurie vis labiau stiprina pažeidžiamųjų grupių asmenų apsaugą. Tarptautinės konvencijos ir įsteigtos institucijos sukūrė tarptautinę žmogaus teisių normų sistemą ir specialius instrumentus, kuriais siekiama užtikrinti žmogaus teises visose valstybėse narėse. Tačiau įvairios žmogaus teisių negerbimo ar konkrečių pažeidimų apraiškos egzistavo ir egzistuoja visuomenėje visais laikais. Todėl reikia nuolatos peržiūrėti ir stebėti žmogaus teisių įgyvendinimą visuomenėje, kuriant tam efektyvius žmogaus teisių stebėsenos bei pažeidimų prevencijos mechanizmus.

Egzistuoja įvairūs tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu taikomi mechanizmai, leidžiantys stebėti bendrą žmogaus teisių įgyvendinimo situaciją ir atskirų socialinių grupių teisių padėtį.

Žmogaus teisių stebėsena yra tarptautiniu mastu pripažintas metodas, kuris naudojamas atskleisti žmogaus teisių pažeidimus ir skatinti atsakomybę už šių pažeidimų įvykdymą. „Stebėsena“ yra labai platus terminas, apibrėžiamas kaip aktyvus informacijos surinkimas, jos patvirtinimas ir neatidėliotinas panaudojimas, siekiant spręsti žmogaus teisių problemas. Tai tikslinga, kryptinga tam tikrų reiškinių, susijusių su žmogaus teisių pažeidimais (apribojimais), paieška, aptikimas ir vertinimas. Žmogaus teisių stebėsena yra nukreipta gauti objektyvią, pagrįstą informaciją apie vyriausybių, viešojo ir privačiojo sektorių žmogaus teisių užtikrinimo praktikas, siekiant advokacijos ir žmogaus teisių apsaugos ateityje tikslų (The Advocates for human rights, undated). Ja siekiama ne tik surinkti informaciją, nustatyti netinkamo elgesio apraiškas, bet tuo pačiu identifikuoti problemas, nustatyti jų priežastis, siūlyti galimus sprendimo būdus ir padėti tuos sprendimus įgyvendinti. Pagrindinis žmogaus teisių stebėsenos uždavinys yra užtikrinti valstybės atsakomybę saugoti žmogaus teises.

Žmogaus teisių stebėsena yra pagrindinis metodas, siekiant užtikrinti tarptautinių ir nacionalinių teisės normų bei standartų įgyvendinimą. Stebėsenos metu yra stebima ir fiksuojama atitinkama realybė, kuri vėliau lyginama tiek laiko atžvilgiu, tiek vertinant, kiek ta realybė atitinka nacionalinius teisės aktus, politiką, tarptautinius standartus. Tik tada, kai realybė yra stebima ir vertinama konkrečių standartų atžvilgiu, stebėtojai gali įvertinti, ar tarptautiniai standartai bei nacionaliniai teisės aktai yra tinkamai įgyvendinami.

Vykdant žmogaus teisių stebėseną atskirų tarptautinių dokumentų atžvilgiu, siekiama įvertinti, ar valstybėje yra priimtos ir taikomos priemonės, skirtos įgyvendinti tarptautinį dokumentą, jį perkelti ir harmonizuoti su nacionaline teise; įvertinti rezultatus ir pateikti išvadas dėl įgyvendinimo eigos; skatinti atsakomybę ir taip stiprinti įsipareigojimų užtikrinimą. Be to, vykdant stebėseną, galima identifikuoti problemas ir trūkumus dėl tarptautinio dokumento perkėlimo ir įgyvendinimo, taip pat atitinkamai planuoti ir numatyti tinkamą politiką, siekiant visų šių tikslų.

Visi tarptautiniai žmogaus teisių dokumentai numato pareigą valstybėms šalims teikti oficialias ataskaitas tarptautiniams komitetams. Remiantis tarptautinėmis konvencijomis, iš nepriklausomų ekspertų sudaryti komitetai, kurie prižiūri konvencijų įgyvendinimą (pvz., JT Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo priežiūrą vykdo Vaiko teisių komitetas, JT Neįgaliųjų teisių konvencijai stebėti yra įkurtas Neįgaliųjų teisių komitetas ir kt.). Ratifikavusios tarptautinius dokumentus, šalys įsipareigoja išsamiai atsiskaityti už priemones, kurių buvo imtasi įsipareigojimams įgyvendinti, ir pateikti šiuo klausimu pasiektos pažangos ataskaitas. Ataskaitos tarptautiniams komitetams teikiamos kas 4–5 metus – vidutiniškai kasmet ar kas antrus metus valstybei tenka atsiskaityti bent vienam komitetui. Pvz., Lietuva per pastaruosius keletą metų atsiskaitė JT vaiko teisių komitetui dėl Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo (2013 m.), JT moterų diskriminacijos panaikinimo komitetui dėl Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims įgyvendinimo (2014 m.). Taip pat 2014 m. buvo svarstoma antroji Lietuvos ataskaita Socialinių, ekonominių ir kultūrinių teisių komitetui dėl Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto įgyvendinimo bei trečioji Lietuvos ataskaita Komitetui prieš kankinimu dėl JT konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą įgyvendinimo. 2016 m. suplanuotas pirmosios Lietuvos ataskaitos dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo vertinimas JT neįgaliųjų teisių komitete (2016 m. balandžio mėn.), taip pat Lietuvos svarstymas JT žmogaus teisių tarybos Visuotinės periodinės peržiūros antruoju etapu (2016 m. spalio 31 – lapkričio 11 d.).

Vienas iš nevyriausybinių organizacijų galimų žmogaus teisių stebėsenos būdų yra šešėlinių arba alternatyviųjų ataskaitų rengimas apie tarptautinių dokumentų įgyvendinimo bei konkrečių teisių užtikrinimo situaciją Lietuvoje. Tarptautiniai komitetai, be oficialių šalių ataskaitų, laukia iš aktyvių valstybėse šalyse veikiančių nacionalinių ar tarptautinių nevyriausybinių organizacijų bei jų koalicijų alternatyviųjų ataskaitų. Šešėlinėje ar alternatyviojoje ataskaitose pateikiama papildoma informacija apie šalies realią situaciją dėl konkrečių teisių apsaugos ir realizavimo. Šešėlinė ataskaita – tai pilietinės visuomenės pateikta nuomonė, tarptautinio dokumento įgyvendinimo ir konkrečių teisių užtikrinimo situacijos nacionaliniu mastu įvertinimas. Tai pilietinės visuomenės kritika vyriausybės pateiktai ataskaitai, atskleidžiant klausimus, kurie buvo neaptarti ar netinkamai atspindėti vyriausybės ataskaitoje, ar palyginant vyriausybės pateiktos informacijos bei realios situacijos neatitikimus. Tuo metu, kai vyriausybė iš viso nepateikia oficialios ataskaitos ar nesudaro galimybės NVO susipažinti su ja viešai, NVO gali teikti savo alternatyviąją ataskaitą kaip pagrindinį informacijos šaltinį apie susijusius klausimus. Lietuvos nevyriausybinės organizacijos yra gana aktyvios, teikdamos alternatyviąsias ataskaitas JT komitetams tiek pavieniui (NVO vaikams konfederacija, SOS kaimai, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lietuvos gėjų lyga, Lygių galimybių plėtros centras, Asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ ir kt.), tiek bendrai su Lietuvos (Lietuvos žmogaus teisių centras su Lygių galimybių plėtros centru ir Romų bendruomenės centru; VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ ir asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“) ar tarptautinėmis organizacijomis. Paminėtina, kad, rengiant alternatyviąją ataskaitą, nėra reikalingas specialus teisinis išsilavinimas, siekiant atskleisti nacionalinių teisinių aktų spragas. Čia svarbiausia – suteikti tarptautiniams komitetams svarbią dalykinę informaciją apie egzistuojančias problemas, sisteminius trūkumus ar teisių pažeidimus, ir / ar konkrečių tarptautinių nuostatų nevykdymą ar nesilaikymą, kurį dažniausiai fiksuoja / žino nevyriausybinės organizacijos, atstovaudamos konkrečios tikslinės grupės interesams, ar bendrai žmogaus teisių gynimo srityje veikiančios organizacijos. 

Tarptautinis žmogaus teisių stebėsenos mechanizmo procesas turi atskirus etapus ir baigiasi tarptautinių komitetų pateikiamomis išvadomis bei rekomendacijomis valstybėms narėms. Nevyriausybinės organizacijos gali aktyviai dalyvauti visuose šio proceso etapuose: pirmiausia, jos gali siūlyti klausimus bei sritis, kuriomis tarptautiniai komitetai turėtų papildomai pasidomėti, svarstydami valstybių ataskaitas; antra, jos gali teikti savo alternatyviąsias ataskaitas tarptautiniams komitetams dėl konkrečios ir realios žmogaus teisių situacijos ir pastebėjimų. Paminėtina, kad, plečiantis tarptautinei žmogaus teisių sistemai ir tobulėjant žmogaus teisių apsaugos mechanizmams, yra priimtos rekomendacijos bei gairės valstybėms teikiant periodines ataskaitas, tai pat ir nevyriausybinėms organizacijoms dėl alternatyviųjų ataskaitų parengimo, dėl asmenų su negalia teisių stebėsenos; trečia, dalyvauti tarptautinio komiteto sesijoje, šiam svarstant valstybės pažangą ir vykdant konstruktyvų dialogą su valstybe, aptariant ataskaitą ir pateiktus atsakymus į klausimus. Komiteto priimtose baigiamosiose išvadose įvardijama valstybės pažanga bei teigiami dalykai, bet svarbiausia – neigiami aspektai ir sunkumai dėl tarptautinių standartų įgyvendinimo, ir pateikiami konkretūs pasiūlymai ir rekomendacijos ateičiai. Komiteto priimtos baigiamosios išvados yra viešai paskelbiamos ir gali tapti itin įtakinga priemone, reikalaujant iš valstybės prisiimti atsakomybę, pripažinti trūkumus ir imtis veiksmų jiems pašalinti. Turbūt labiausiai Lietuvoje yra žinoma 1989 m. JT vaiko teisių konvencija (kurią Lietuva ratifikavo dar 1995 m.), o Komiteto priimtose išvadose ir rekomendacijose dėl trečiosios ir ketvirtosios jungtinės Lietuvos ataskaitos sveikintina Lietuvos iniciatyva bei pažanga dėl Smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimo, tačiau skatintina pagalbos ir paslaugų sistemą padaryti labiau prieinamą vaikams, taip pat Lietuva raginama kuo greičiau uždrausti bet kokias baudimo priemones prieš vaikus (nemušimo nuostata), ir kiti su jų teisių apsauga ir sustiprinimu susiję klausimai.

Taigi, nevyriausybinių organizacijų vykdoma tarptautinių dokumentų įtvirtinta žmogaus teisių apsaugos stebėsena gali tapti pagrindu užsiimti advokacija, kurios metu pasitelkiamos tiek tarptautinės, tiek nacionalinės priemonės ir mechanizmai. Žmogaus teisių stebėsena taip pat vaidina prevencinį vaidmenį, kadangi, neatsižvelgiant į pačią sistemą, jos veikėjus, įvertinama reali situacija, skatina paradigmos bei požiūrio pasikeitimą, padeda pačiai sistemai tapti skaidresnei, aiškiai apsibrėžti pareigas ir atsakomybes. Ir užtikrina valstybės pareigą, kad visuotinės žmogaus teisės taptų realybe visiems!

___________

1. OPCAT; JT Neįgaliųjų teisių konvencija. Prieiga per internetą.
2. Alternative and shadow reporting as a campaign element.

3. JT Neįgaliųjų teisių komitetas yra parengęs Gaires dėl Žmonių su negalia organizacijų ir Pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo Komiteto veikloje: Guidelines for the participation of Disabled Persons Organizations (DPOs) and Civil Society Organizations (CSOs)in the work of the Committee (April, 2014).

4. Oficialiame Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro puslapyje galima rasti informaciją, pateiktą pagal atitinkamus Žmogaus teisių komitetus, pateiktus / priimtus dokumentus, valstybes šalis nares ir kt. 

5. JT Neįgaliųjų teisių komiteto parengtos „Gairės dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos 35 str. 1 p. specifinių dokumentų teikimo“.

6. Tarptautinės žmonių su negalia organizacijos 2012 m. parengtos rekomendacijos dėl alternatyvių (šešėlinių) ataskaitų rengimo neįgaliųjų nevyriausybinėms organizacijoms ir pilietinės visuomenės atstovams pagal JT Neįgaliųjų teisių konvenciją. 

7. Dokumentas “Disabilities training” .