(įstatymai, nacionalinės programos, strategijos)
2.1. Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstitucinis veiklos planas (2015 m. vasario 25 d.)
Anotacija: Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstitucinis veiklos planas yra dokumentas, skirtas praktiškai įgyvendinti Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės prevencijos programą. Tarpinstituciniame veiklos plane numatomos priemoneės ir jų finansavimas nacionalinei programai įgyvendinti. Priemonės ir jų finansavimas yra tvirtinami kasmet. Tarpinstitucinis veiklos planas yra kertinis dokumentas biudžeto advokacijai, įskaitant finansavimą žalos mažinimo programų, kurios iki šiol buvo finansuojamos kaip viena iš priemonių. Šis Planas yra esminis organizacijoms, ginančioms asmenų, vartojančių narkotikus, teises, o ypač, teikiant biudžetinius siūlymus sprendimų priėmėjams dėl finansavimo sprendimų, siekiant adekvataus finansavimo, kuris padėtų realizuoti teisę į sveikatą asmenims, vartojantiems narkotikus.
2.2. Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų planas
Anotacija: Lietuvos gyventojų sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 metų veiksmų planas ir jo 2 priedas – Priklausomybės nuo alkoholio bei kitų psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos, gydymo bei socialinės integracijos paslaugų prieinamumo didinimo srities aprašas – skirtas nustatyti tikslus, uždavinius, koordinuotas priemones iki 2022 metų pabaigos, kurių įgyvendinimas sudarytų sąlygas didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą asmenims, piktnaudžiaujantiems alkoholiu ir kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis ir priklausomiems nuo jų, socialinės rizikos šeimoms bei jose gyvenantiems vaikams. Pagrindinis šios Veiksmų plano krypties tikslas – įdiegti integruotą priklausomybės nuo alkoholio bei kitų psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos, gydymo bei socialinės integracijos sistemą, kuri padidintų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų prieinamumą ir kokybę asmenims, piktnaudžiaujantiems alkoholiu ir kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis ir priklausomiems nuo jų, socialinės rizikos šeimoms bei jose gyvenantiems vaikams, mažinant jų socialinę atskirtį. Todėl šis veiksmų planas yra kertinis dokumentas, susijęs su praktiniu asmenų, vartojančių narkotikus, teisių ir jų sveikatos priežiūros įgyvendinimu. Šis veiksmų planas yra aktualus pilietinės visuomenės organizacijoms, teikiančioms siūlymus sprendimų priėmėjams dėl formuojamos paslaugų sistemos asmenims, vartojantiems narkotikus.
2.3. ŽIV / AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2015–2017 m. veiksmų planas
Anotacija: ŽIV / AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2015–2017 metų veiksmų planas yra planinis atsako į ŽIV epidemiją dokumentas, kuris aktualus teisių ir sveikatos klausimams spręsti tikslinėms grupėms: asmenims, vartojantiems narkotikus; asmenims, parduodantiems sekso paslaugas; ŽIV infekuotiems asmenims; bei vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais. Veiksmų plano tikslas – stabilizuoti ŽIV ir lytiškai plintančių infekcijų plitimą. Veiksmų plano uždaviniai: 1) užtikrinti įvairių visuomenės tikslinių grupių informuotumą apie ŽIV ir LPI profilaktiką; 2) gerinti sveikatos ir kitų sektorių specialistų žinias ir kompetenciją ŽIV ir LPI prevencijos srityse; 3) gerinti ŽIV ir LPI sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą; 4) užtikrinti ŽIV ir LPI epidemiologinę priežiūrą ir stebėseną. Šis veiksmų planas yra aktualus pilietinės visuomenės ir bendruomenių organizacijoms, teikiančioms siūlymus dėl veiksmų plano tikslų, uždavinių, priemonių, stebėsenos indikatorių, siekiant, kad užsibrėžti tikslai ir priemonės atitiktų epidemiologinę šalies situaciją ir leistų realizuoti žmonių teisę į sveikatą.
2.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl žmogaus imunodeficito viruso ligos diagnostikos ir gydymo, kompensuojamo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2010 m. gegužės 3 d.)
Anotacija: Šis įsakymas reglamentuoja ŽIV diagnostikos ir gydymo, kompensuojamo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tvarką ir yra kertinis dokumentas ŽIV diagnostikos ir gydymo raidai Lietuvoje. Šis dokumentas reglamentuoja ŽIV testavimo būdą – šiuo atveju laboratorinį ŽIV tyrimą, atliekamą gydytojo. Taip pat šis dokumentas reglamentuoja ŽIV gydymo, finansuojamo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų – šiuo atveju CD4 ląstelių kiekio riba – 350/mm3. Šis įsakymas yra kertinis dokumentas organizacijoms, norinčioms diversifikuoti ŽIV testavimo būdus – įskaitant ŽIV testavimą greitaisiais ŽIV testais nevyriausybinėse ir bendruomenių organizacijose, siekiant kuo platesnio ir priimtinesnio ŽIV testavimo Lietuvoje. Taip pat, atsižvelgiant į naujausią klinikiniais tyrimais paremtą Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendaciją – antiretrovirusinės terapijos gydymas ŽIV infekuotiems asmenims turi būti pradedamas iškart, tik nustačius, kad asmuo yra užsikrėtęs ŽIV, nepaisant ankstesnio apribojimo, remiantis CD4 ląstelių kiekio rodmenimis, – šis dokumentas yra kertinis valstybinėms organizacijoms, siekiančioms užtikrinti ŽIV gydymą visiems ŽIV infekuotiems asmenims, nepaisant CD4 ląstelių kiekio. Šalys, priimdamos 2011 m. politinę deklaraciją dėl ŽIV / AIDS, įsipareigojo laikytis Pasaulio sveikatos organizacijos metodinių rekomendacijų dėl antiretrovirusinės terapijos gydymo. Todėl, pasikeitus atitinkamai metodinei rekomendacijai, būtini ir tam tikri šio įsakymo pakeitimai. Šis įsakymas aktualus organizacijoms, ginančioms ŽIV infekuotų asmenų teises, o būtent – teikiančioms pasiūlymus dėl šio įsakymo pakeitimo.
2.5. Savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialioji programa
Anotacija: Savivaldybių lygmeniu Savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialioji programa yra pagrindinė programa, kuria remiantis gali būti įgyvendinami projektai, susiję su praktiniu tikslinių grupių – asmenų, vartojančių narkotikus; asmenų, parduodančių sekso paslaugas; ŽIV infekuotų asmenų; bei vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais, – teisės į sveikatą įgyvendinimu. Ši programa yra orientuota į gyventojų sveikatos išsaugojimą, jos stiprinimą, ligų prevencijos užtikrinimą, gyventojų sveikos gyvensenos ugdymą. Iki 2014 m. ši programa buvo remiama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Šiuo metu savivaldybės finansuoja tam tikrus projektus pagal šią programą iš savivaldybių lėšų. Ši programa yra reikšminga organizacijoms, prižiūrinčioms, kad būtų užtikrintas adekvatus finansavimas paslaugoms kriminalizuojamoms ir ŽIV pažeidžiamoms grupėms.
2.6. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymas (2015) – pastaba: 2016 m. balandžio mėnesį numatyta nauja redakcija
Anotacija: Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo 44 straipsnį, neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ar laikymas nedideliais kiekiais (be gydytojo paskyrimo), neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti užtraukia baudą iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų, tuo pačiu konfiskuojantpsichotropines ar narkotines medžiagas, arba administracinį areštą iki trisdešimties parų, taip pat konfiskuojant psichotropines ar narkotines medžiagas; tačiau asmuo, savanoriškai atidavęs nedidelį kiekį turėtų narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kurias jis įgijo arba laikė, neturėdamas tikslo parduoti, taip pat savanoriškai kreipęsis į medicinos įstaigą, kad jam būtų suteikta medicinos pagalba dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo, atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės už šiame straipsnyje numatytus veiksmus. Pagal to paties įstatymo 182-1 straipsnį, vertimasis prostitucija ar atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki šimto keturiasdešimt keturių eurų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. Tarptautinių organizacijų išvadose pažymima, kad prostitucijos kriminalizacija didina smurto bei ŽIV ir kitų užkrečiamųjų ligų riziką tarp asmenų, parduodančių sekso paslaugas. Kriminalizacija taip pat atgraso asmenis, vartojančius narkotikus, nuo ŽIV profilaktikos bei kitų medicinos paslaugų siekimo. Dėl to asmenys, parduodantys sekso paslaugas, ir asmenys, vartojantys narkotikus, negali realizuoti savo teisės į sveikatą bei kitų teisių. Todėl šis įstatymas yra aktualus organizacijoms, keičiančioms įstatyminę bazę, kuri užtikrintų efektyvesnį žmogaus teisių realizavimą.
