(žmogaus teisių dokumentai, sutartys, tarptautinių organizacijų rekomendacijos, ataskaitos)
1.1. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija
Anotacija: 1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje šalių narių priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija yra pagrindinis žmogaus teisių dokumentas, kuris pirmą kartą istorijoje įtvirtino pagrindines visuotinai saugomas žmogaus teises. Lietuva prisijungė prie šios deklaracijos 1991 m. kovo 12 d., įsipareigodama saugoti šias pagrindines žmogaus teises. Deklaracijoje įtvirtinama, kad visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis; visi žmonės, nepaisant rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, turtinės, gimimo ar kitokios padėties, turi teisę naudotis visomis teisėmis ir laisvėmis, įtvirtintomis šioje Deklaracijoje. Tarp šių pagrindinių teisių yra teisė į gyvybę, laisvę ir asmens saugumą; teisė į lygią apsaugą nuo visokio pagrindo diskriminacijos ir nežmoniško elgesio ar elgesio, žeminančio žmogaus orumą, bei kitos teisės. Šios Deklaracijos įtvirtintos teisės lygiavertiškumo principu turi būti apsaugotos taip pat ir lesbietėms, gėjams, biseksualiems ir translyčiams asmenims. Remdamosi šios deklaracijos įsipareigojimais, organizacijos, kurios gina lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų bendruomenės teises, gali formuoti argumentus įstatyminei bazei ir kitus siūlymus politikai keisti ar advokacijos kampanijoms, įtvirtinant šios bendruomenės teises.
1.2. Tarptautinis politinių ir pilietinių teisių paktas
Anotacija: 1966 m. gruodžio 19 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje šalių narių priimtas Tarptautinis politinių ir pilietinių teisių paktas įpareigoja prisijungusias šalis imtis visų įmanomų priemonių įgyvendinti Pakte numatytas pilietines ir politines teises. 1992 m. vasario 20 d. šis Paktas įsigaliojo Lietuvoje, įpareigodamas valstybę ginti jame numatytas teises. Šio Pakto 23 straipsnyje numatoma, kad vyrams ir moterims, sulaukusiems santuokinio amžiaus, pripažįstama teisė tuoktis ir kurti šeimą. Pakto formuluotėje nenumatoma, kad santuoka ir šeima turi būti tarp vyro ir moters. Tačiau garsioje 2002 m. byloje Joslin prieš Naująją Zelandiją Jungtinių Tautų žmogaus teisių komitetas pateikė, kad 23 straipsnis neturi būti interpretuojamas kaip santuoka tarp tos pačios lyties asmenų. Visgi ši interpretacija vis labiau kvestionuojama viešajame diskurse, ir valstybės, įteisinusios santuoką tarp tos pačios lyties asmenų, atsisakė šios Pakto 23 straipsnio interpretacijos. Pakto 21 straipsnyje numatoma teisė rengti taikius susirinkimus, įpareigojant prisijungusias šalis suteikti taikių demonstracijų teisę. Remiantis šio Pakto įsipareigojimais, organizacijos, kurios gina lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų bendruomenės teises, gali formuoti įstatyminės bazės argumentus ir kitus siūlymus politikai keisti, įtvirtinant šios bendruomenės teises.
1.3. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija
Anotacija:1950 m. lapkričio 4 d. Europos Tarybos narių priimta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. 1995 m. birželio 20 d. Lietuva taip pat prisijungė prie šios Konvencijos, įsipareigodama saugoti joje numatytas teises. Konvencijoje numatoma teisė į susirinkimų ir asociacijos laisvę, teisė į privataus gyvenimo gerbimą, draudžiama diskriminacija ir numatomos kitos laisvės ir teisės. Konvencija taip pat įsteigiamas Europos Žmogaus Teisių Teismas, į kurį gali kreiptis asmenys, kurių teisės ir laisvės, numatytos pagal šią Konvenciją, buvo ar manoma, jog buvo pažeistos prie Konvencijos prisijungusių šalių. Remdamosi šios Konvencijos įsipareigojimais, organizacijos, kurios gina lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų bendruomenės teises, gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, jei šalis pažeidė, ar manoma, jog pažeidė Konvencijoje numatytas teises ir laisves.
1.4. Individų, grupių ir visuomenės organų (angl. organs) teisės ir atsakomybė, skatinant ir saugant visuotinai pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves, deklaracija
Anotacija:1998 m. gruodžio 9 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje šalių narių priimta Individų, grupių ir visuomenės organų (angl. organs) teisės ir atsakomybės, skatinant ir saugant visuotinai pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves, deklaracija. Šia deklaracija apibrėžiami būdai, kuriais individai ar grupės gali siekti visuotinai pripažintų teisių ir pagrindinių laisvių realizacijos. Lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų bendruomenės turi teisę naudotis Deklaracijoje numatytomis nuostatomis, siekdamos, kad šios teisės būtų įgyvendintos.
1.5. Gimiau laisvas ir lygus: Lytinė orientacija ir identitetas tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose
Anotacija: Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro leidinyje apžvelgiami tarptautiniai žmogaus teisių dokumentai, kuriais remdamosi, šalys įsipareigoja ginti lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų teises. Leidinys išleistas kaip priemonė šalims, naudojančioms tarptautinius žmogaus teisių dokumentus, realizuojant lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų teises. Taip pat leidinys gali būti naudojamas pilietinės visuomenės organizacijų, formuluojančių argumentus ar teikiančių siūlymus dėl įstatyminės bazės ar kitų priemonių, realizuojant lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų teises.
1.6. Džokjakartos principai: Tarptautiniai žmogaus teisių taikymo principai dėl seksualinės orientacijos ir lytinio identiteto
Anotacija: 2006 m. lapkričio 6–9 d. Gafjah Mada universitete Džokjakartoje (Indonezijoje) įvykusioje konferencijoje 29 žmogaus teisių ekspertų iš 25 šalių priimtas dokumentas – Džokjakartos principai, kuriais remiantis turėtų būti taikomi tarptautinės žmogaus teisių sutartys ir dokumentai, kai tai susiję su seksualine orientacija ir lytiniu identitetu. Džokjakartos principai numato 29 principus lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų teisėms įgyvendinti, taip pat pateikia rekomendacijas valstybėms dėl reikalingų veiksmų šiems principams įgyvendinti. Todėl Džokjakartos principai yra aktualus dokumentas institucijoms, įgyvendinančioms tarptautinius žmogaus teisių įsipareigojimus, kai tai susiję su seksualine orientacija ir lytiniu identitetu.
