(moksliniai tyrimai, visuomenės nuomonės apklausos)
4.1. Eurobarometras: Diskriminacija ES 2015 metais
Anotacija: Eurobarometro apklausoje pateikiami visuomenės nuomonės rezultatai Lietuvoje apie visuomenės supratimą apie diskriminaciją, asmeninį požiūrį į diskriminaciją, apie žinojimo lygį apie teises dėl diskriminacijos, apie kovos su diskriminacija politiką. Viena iš apklausos dimensijų – diskriminacija dėl neįgalumo. Todėl apklausos rezultatai yra svarbūs suinteresuotoms organizacijoms, vertinančioms diskriminacijos dėl neįgalumo lygį Lietuvoje ir anti-diskriminacijos priemonių ar advokacijos efektyvumą.
4.2. Mokslo studija: Iššūkiai įgyvendinant Lietuvos psichikos sveikatos politiką
Anotacija: Mokslo studijoje kompleksiškai analizuojama Lietuvos psichikos sveikatos politikos formavimo ir įgyvendinimo raida 1990–2013 metais bei moksliškai įvertinamas jos veiksmingumas. Mokslo studijoje pateikiami modernūs psichikos sveikatos principai, kurie remiasi žmogaus teisių principais; kokybinio ekspertų tyrimo analizė; svarbiausių psichikos sveikatos politikos įgyvendinimo sričių analizė, įskaitant vaikų psichikos sveikatos politikos įgyvendinimo bei deinstitucionalizacijos proceso analizę; nagrinėjami svarbiausi permainų siekimo mechanizmai; pateikiami žiniasklaidos bei politinio diskurso apie psichikos sveikatą tyrimai ir analizė; taip pat pateikiami tyrimo rezultatai, išvados ir rekomendacijos, kuriose pažymima, kad šiuolaikiniai mokslo žiniomis grįsti principai yra suformuluoti Lietuvos psichikos sveikatos politikos, tačiau nėra įgyvendinami, todėl nėra veiksmingi. Mokslo studijos tyrimo rezultatai atspindi nepalankius faktorius, susijusius su visuomenės nuostatomis, valdžios institucijų sprendimais ir psichikos sveikatos priežiūros sistemos veikimo bei vertinimo būdais, kurie sąveikaudami stabdo psichikos sveikatos veiksmingumą Lietuvoje. Todėl mokslo studijoje pateikiami pagrindinių kliūčių faktoriai, įgyvendinant psichikos sveikatos politiką Lietuvoje. Ši studija aktuali valstybės institucijoms, ketinančioms imtis priemonių, skatinančių psichikos sveikatos veiksmingumą Lietuvoje. Ši mokslo studija taip pat yra aktuali suinteresuotoms pilietinės visuomenės organizacijoms, teikiančioms siūlymus dėl psichikos sveikatos valdymo mechanizmų. Atsižvelgus į mokslo studijos pateiktus žiniasklaidos ir politinio diskurso analizės rezultatus, pilietinės visuomenės organizacijos gali formuoti advokacijos planus ar vykdyti advokacijos kampanijas.
4.3. Kova su stigma ir diskriminacija, nukreipta prieš asmenis su psichikos sveikatos problemomis Europoje
Anotacija: Straipsnyje analizuojama stigma ir diskriminacija, nukreipta prieš asmenis su psichikos sveikatos sutrikimais. Čia taip pat analizuojama ir visuomenės nuomonė apie asmenis su psichikos sveikatos sutrikimais, žiniasklaidos įtaka formuojant šią nuomonę, pačių psichikos sveikatos priežiūros specialistų nuomonės. Straipsnyje aptariamos ir stigmos pasekmės asmenų su psichikos sutrikimais įsidarbinimui bei antidiskriminacinių įstatymų įtaka įsidarbinimui, taip pat skirtingų antistigmos kampanijų efektyvumas. Todėl straipsnis yra aktualus advokacijos strategijai ir taktikai, kovojant su stigma ir diskriminacija. Juo gali pasinaudoti pilietinės visuomenės organizacijos, formuojančios advokacijos strategiją, planą bei kampaniją.
